Kineziterapija viena svarbiausių reabilitacijos priemonių

Visapusiška pagalba savo sveikatai

Fizinės ar psichinės sveikatos atstatymo ir reabilitacijos prireikia dažnam žmogui: vieniems – dėl ligos ar traumos, kitiems – dėl pablogėjusios psichologinės savijautos. Reabilitacija apima tokias procedūras, kaip gydymas judesiu, fizinėmis priemonėmis ir medžiagomis, pavyzdžiui, karštais akmenimis (fizioterapija), masažas ir daugybė kitų. Kineziterapija – svarbiausia reabilitacijos priemonė. Ji gali būti taikoma tiek patyrus fizinę traumą, tiek norint pagerinti psichologinę būseną.

Individuali ir grupinė kineziterapija

Kineziterapija gali būti grupinė arba individuali. Pasirinkus individualius kineziterapijos užsiėmimus, pacientui sudaroma asmeninė programa. Ji sudėliojama atsižvelgiant į paciento sveikatos problemas, amžių ir lytį, galimą naudoti fizinį krūvį, pageidaujamą treniruočių tempą, periodiškumą ir intensyvumą. Individuali kineziterapija patraukli tuo, kad jos metu su pacientu dirbama asmeniškai, greitai pastebimos ir ištaisomos klaidos, pastebimos atliekant judesius.

Grupinė kineziterapija labiau patiks taupantiems – tokių užsiėmimų kaina yra žemesnė. Be to, gydymas judesiu grupėje gali padėti susirasti bendraminčių, suteikti papildomos motyvacijos ir pamatyti, jog nesate vienintelis, susiduriantis su tam tikra sveikatos problema.

Tiek individualios, tiek grupinės kineziterapijos procedūrų metu naudojamos įvairios papildomos priemonės: kilimėliai, gimnastiniai kamuoliai, nedideli kamuoliukai ir svarmenys, tamprios juostos („gumos“) ir t. t. Kineziterapija gali būti pritaikyta bet kokio amžiaus pacientams: nuo kūdikystės iki senatvės.

Kineziterapijos nauda ir taikymo atvejai

Gydymas judesiu padeda išspręsti tokias sveikatos problemas, kaip skausmas nugaros, pečių srityse, kakle, juosmenyje, kelio ir kituose sąnariuose. Kineziterapija dažnai skiriama pacientams, patyrusiems disko išvaržą, sergantiems radikulitu, sveikstantiems po riešo, kelio, klubo, kitų sąnarių operacijos.

Kineziterapija padeda sustiprinti nusilpusius raumenis, pagerinti laikyseną, padidinti lankstumą. Pacientai, lankantys kineziterapijos užsiėmimus, greičiau sveiksta po tokių traumų, kaip patempti kojų raiščiai ar lūžę kaulai. Gydymas judesiu stiprina širdį ir kraujagysles, gali padėti pagerinti virškinamojo trakto ir kvėpavimo organų veiklą, pagreitinti medžiagų apykaitą. Kineziterapeutas išmoko pacientą, kaip reikia taisyklingai judėti, kad judesiai ne keltų skausmą, o gydytų.

Kineziterapija neretai taikoma kaip reabilitacinė priemonė po insulto, plaučių uždegimo, sergant astma. Taip pat ji gali būti rekomenduojama pacientui, patiriančiam potrauminį stresinį sindromą. Gydymas judesiu suaktyvina smegenų veiklą, gali padėti pagerinti atmintį, atsipalaiduoti, pakelti nuotaiką, pagerinti miego kokybę, sumažinti stresą.

Iš pradžių – su priežiūra, vėliau – savarankiškai

Paprastai pacientui pakanka nuo dviejų iki penkių kineziterapijos užsiėmimų prižiūrint specialistui. Vėliau, išmokęs taisyklingai atlikti judesius, jis gali atlikti mankštą ir savarankiškai. Vis dėlto praėjus porai mėnesių nuo savarankiško mankštinimosi pradžios, vėl reiktų susitikti su kineziterapeutu, kad jis įvertintų pažangą, į programą įtrauktų naujų pratimų, patartų, kaip koreguoti treniruočių atlikimo dažnumą, tempą, krūvį.