Vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai, netekę vieno ar kelių dantų, delsia kreiptis į odontologą ar net svarsto galimybę apskritai neprotezuoti prarastų dantų. Tokį sprendimą dažnai lemia finansiniai motyvai, baimė prieš procedūras ar tiesiog neteisingas įsitikinimas, kad jei burnoje dar liko kitų dantų, galima apsieiti be prarasto. Visgi tokia pozicija gali turėti rimtų pasekmių burnos sveikatai, kramtymo funkcijai, estetinei išvaizdai bei bendrai organizmo būklei. Šiame straipsnyje aptarsime, kas nutinka, kai netekus dantų jų neprotezuojame, ir kodėl svarbu laiku imtis veiksmų.
Dantų praradimas dėl nepriežiūros
Dantų netekimo priežasčių gali būti įvairių – traumos, periodonto ligos, genetinis polinkis ar įgimti defektai. Tačiau viena dažniausių priežasčių išlieka elementari burnos higienos nepriežiūra. Kasdienis nepakankamas dantų valymas, nereguliarūs vizitai pas odontologą, apleistos dantų ėduonies ar periodontito stadijos – visa tai palaipsniui silpnina dantį ir jo atraminius audinius, kol galiausiai jis tampa nebepataisomas ir turi būti pašalinamas.
Dantų praradimas nėra vien estetinė ar pavienė problema – tai procesas, kuris signalizuoja apie sutrikusią burnos ekosistemą. Praradus vieną dantį, visa kramtymo sistema praranda pusiausvyrą, o laikui bėgant prasideda tolesni pokyčiai. Jei šių pokyčių nesuvaldome laiku, netekę vieno danties galime netekti ir kitų. Todėl, net jei danties netekimas įvyko dėl išorinės traumos ar kitos ne nuo paciento priklausančios priežasties, tai neturėtų būti ignoruojama – būtina svarstyti, kaip atkurti prarastą dantį.
Neprotezuojant, krypsta gretimi dantys
Netekus danties ir nepasirūpinus jo atkūrimu, gretimi dantys pradeda judėti. Tai natūralus biologinis procesas – likę dantys ieško atramos, o atsiradęs tuščias tarpas tarsi kviečia aplinkinius dantis pasislinkti. Šis dantų „migravimas“ dažnai vyksta lėtai, tačiau neišvengiamai. Dantys ne tik pasislenka į šoną, bet ir gali pasvirti ar net pasukti aplink savo ašį.
Šie pokyčiai kenkia sąkandžio simetrijai, dėl to gali kilti kramtymo diskomfortas, dantys tampa sunkiau valomi, didėja rizika kauptis apnašoms bei susidaryti naujoms ėduonies židiniams. Taip pat krypstantys dantys gali daryti spaudimą šalia esantiems dantims ir sukelti jų pažeidimus arba šaknų rezorbciją.
Ortodontinis šių problemų taisymas vėliau tampa sudėtingesnis, todėl kur kas paprasčiau ir efektyviau yra laiku atkurti prarastą dantį – tokiu būdu palaikoma natūrali dantų padėtis ir sąkandžio balansas.
Nesant dantų apačioje, leidžiasi žemyn viršutiniai
Dantų sistema – tai darniai veikianti struktūra, kurioje kiekvienas elementas turi savo porą ir funkciją. Kiekvienas viršutinio žandikaulio dantis turi sąlytį su apatiniu. Jei iš apatinio žandikaulio prarandamas vienas ar keli dantys ir jie nėra atkurti, priešingoje – viršutinėje – pusėje esantys dantys taip pat praranda atramą ir natūralų spaudimą, kuris juos palaiko savo vietoje.
Ši situacija vadinama dantų ekstruzija – viršutinis dantis pradeda leistis žemyn, „ieškodamas“ atramos. Laikui bėgant šis procesas gali būti toks ryškus, kad dantis išsikiša iš dantų lanko, sukelia sąkandžio problemų, daro spaudimą gleivinei ar net sukelia skausmą. Toks dantis tampa labiau pažeidžiamas mechaniniams sužeidimams, o kartais tenka jį šalinti – vien todėl, kad priešingame žandikaulyje nebuvo atkurta trūkstama pora.
Todėl svarbu suprasti, kad prarastas vienas dantis paveikia ne tik šalia esančius, bet ir tuos, kurie yra kitoje žandikaulio pusėje.
Rizika prarasti dar daugiau dantų
Neatstatyti prarasti dantys sukelia grandininę reakciją, kuri ilgainiui lemia dar didesnį dantų netekimą. Dėl krypstančių dantų ir pakitusio sąkandžio atsiranda netolygus krūvio pasiskirstymas – kai kurie dantys patiria perteklinę apkrovą, kas ilgainiui gali sukelti jų nudilimą, skilimus ar net dantų šaknų pažeidimus.
Taip pat tokiose situacijose dažnai ima vystytis periodonto ligos. Susidarius tarpus tarp dantų, juos tampa sunkiau prižiūrėti, kaupiasi maisto likučiai, dantenos dirginamos, vystosi uždegimas. Dantenų recesija ir kaulo nykimas gali paspartinti kitų dantų netekimą, net jei jie prieš tai buvo visiškai sveiki.
Todėl labai svarbu ne tik išsaugoti likusius dantis, bet ir užkirsti kelią visos burnos sveikatos blogėjimui, laiku atkuriant prarastus dantis.
Prastesnis kramtymas ir virškinimo sutrikimai
Dantys atlieka ne tik estetinę, bet ir labai svarbią funkcinę rolę – jie yra pirmasis virškinimo sistemos etapas. Kramtymo metu maistas susmulkinamas, sumaišomas su seilėmis, paruošiamas tolesniam virškinimui skrandyje ir žarnyne. Kai trūksta kelių dantų, ypač krūminių, kramtymo funkcija sutrinka – maistas sumalamas nepakankamai, rijamas stambesniais gabalėliais, dažnai kramtoma tik viena puse.
Tai sukelia ne tik mechaninius virškinimo sutrikimus, bet ir gali lemti pilvo pūtimą, refliuksą, vidurių užkietėjimą ar net maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimus. Ilgainiui tai atsiliepia bendrai sveikatai – mažėja energija, atsiranda virškinimo trakto uždegimų rizika, gali sutrikti mikroelementų ir vitaminų pusiausvyra organizme.
Taigi netekus kelių dantų, kenčia ne tik burnos sveikata, bet ir visa virškinimo sistema. Atkūrus dantis – tiek implantais, tiek tilteliu ar kitais sprendimais – kramtymo funkcija atstatoma, o virškinimo sistema vėl veikia darniai.
Priekinio neprotezavimo pasekmės – estetika ir įvaizdis
Priekiniai dantys – tai žmogaus vizitinė kortelė. Bendraujant su aplinkiniais, šypsantis ar kalbant, jie yra geriausiai matomi, todėl jų netekimas turi didelį poveikį ne tik išvaizdai, bet ir psichologinei savijautai. Net vieno priekinio danties praradimas gali stipriai pakeisti žmogaus veido estetiką, išraišką, sukelti drovumą, nenorą šypsotis, o ilgainiui – net socialinę izoliaciją ar pasitikėjimo savimi praradimą.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurių profesinė veikla susijusi su bendravimu, viešu kalbėjimu ar klientų aptarnavimu. Neatstatyti priekiniai dantys ne tik estetiškai atrodo nepatraukliai, bet ir gali daryti įtaką kalbos tarimui – gali keistis garsų artikuliacija, šveplavimas ar neaiški kalba.
Laimei, šiuolaikinė odontologija siūlo puikius estetinius sprendimus – nuo cirkonio keramikos vainikėlių iki implantų, kurie atkartoja natūralių dantų formą ir spalvą taip tiksliai, kad net specialistui sunku juos atskirti nuo tikrų.
Ar tikrai galima neprotezuoti prarastų dantų?
Teoriškai – galima. Tačiau praktiškai toks sprendimas ilgainiui sukelia daugybę problemų. Dantų netekimas nėra lokalus procesas – tai visos burnos sveikatos klausimas. Neatkūrus trūkstamų dantų, keičiasi likusių dantų padėtis, sąkandis, kramtymo funkcija, veido estetika, o ilgainiui – ir bendra žmogaus sveikata bei savijauta.
Net jei netekote vieno danties ir šiuo metu nejaučiate didelio diskomforto, tai nereiškia, kad problemos neatsiras vėliau. Tinkamiausias metas protezuoti prarastą dantį – kuo greičiau po jo netekimo. Tokiu būdu galima išvengti didesnių išlaidų, sudėtingesnių procedūrų ir ilgo gydymo proceso ateityje.
Šiuolaikinė odontologija siūlo platų protezavimo sprendimų spektrą – nuo klasikinių tiltelių iki modernių implantų, kurie leidžia atkurti prarastus dantis natūraliai, estetiškai ir ilgam laikui. Visada verta pasikonsultuoti su gydytoju odontologu ir kartu rasti geriausią būdą atkurti prarastą dantį, atsižvelgiant į individualią situaciją, sveikatos būklę ir paciento lūkesčius.